išmokti

Lithuanian

Etymology

From iš- +‎ mókti. Compare Russian изучи́ть (izučítʹ).

Pronunciation

  • IPA(key): /ɪʃˈmôːktʲɪ/

Verb

išmókti (third-person present tense išmóksta, third-person past tense išmóko)

  1. (transitive, intransitive) to learn (to manage to acquire knowledge or skill)

Conjugation

Conjugation of išmokti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 išmókstu išmóksti išmóksta išmókstame,
išmókstam 		išmókstate,
išmókstat 		išmóksta
past
būtasis kartinis
laikas
 išmókau išmókai išmóko išmókome,
išmókom 		išmókote,
išmókot 		išmóko
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 išmókdavau išmókdavai išmókdavo išmókdavome,
išmókdavom 		išmókdavote,
išmókdavot 		išmókdavo
future
būsimasis laikas
 išmóksiu išmóksi išmõks išmóksime,
išmóksim 		išmóksite,
išmóksit 		išmõks
subjunctive
tariamoji nuosaka
 išmókčiau išmóktum,
išmóktumei 		išmóktų išmóktumėme,
išmóktumėm,
išmóktume 		išmóktumėte,
išmóktumėt 		išmóktų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — išmók,
išmóki 		teišmóksta,
teišmókstie 		išmókime,
išmókim 		išmókite,
išmókit 		teišmóksta,
teišmókstie
Participles of išmokti
adjectival (dalyviai)
active passive
present išmókstąs, išmókstantis išmókstamas
past išmókęs išmóktas
past frequentative išmókdavęs —
future išmóksiąs, išmóksiantis išmóksimas
participle of necessity — išmóktinas
adverbial
special pusdalyvis išmókdamas
half-participle
padalyviai
 present išmókstant
past išmókus
past frequentative išmókdavus
future išmóksiant
manner of action būdinys išmókte, išmóktinai

Derived terms

  • išmokimas

Further reading

This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.